Niekas mums laisvės nepadovanos – mes ją turėsime patys pasiimti. Kiekviena, tad, jėga yra reikalinga.

                                              Lietuvos Diplomatijos Šefas Stasys Lozoraitis  

(Iš Amerikos lietuvių tautinės sąjungos archyvinio fondo dokumentų).

               Lietuvos laisvinimo byla prasidėjo iš karto po sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Jau spalio 15-ąją JAV Prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt) priėmė lietuvių delegaciją ir paskelbė apie Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimą. Tokia Prezidento F. D. Ruzvelto pozicija paskatino JAV lietuvių bendruomenę steigti naujas organizacijas, siekiančias Lietuvos laisvės, suteikė impulsų naujai politinei veiklai. Dvidešimto amžiaus penktajame dešimtmetyje Lietuvos laisvinimo veikla užsiimančių kelių tautininkų organizacijų egzistavimas JAV buvo kliūtis formuoti bendrą politiką. Buvo nutarta įsteigti organizaciją, kuri vienytų visus tautininkus. Taigi 1949 m. gegužės 21-22 d. įvyko Steigiamasis Amerikos Lietuvių Tautinės Srovės seimas, kurio metu trys organizacijos – Amerikos Lietuvių Tautininkų centras, Lietuvai Vaduoti Sąjunga ir Amerikos Lietuvių Misija buvo sujungtos, o vietoje jų įkurta Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga (ALTS). Šios sąjungos pirmininku buvo išrinktas vienas pagrindinių ALTS steigėjų – Antanas Olis. Taip pat įkurta Informacijos komisija, kurios tikslas buvo derinti įvairių organizacijų veiklą bendroje kovoje dėl Lietuvos laisvės.

             Pirmasis ALTS Seimo posėdis buvo pradėtas tokiais įžangos žodžiais: „Lietuvių tautos gyvybei išlaikyti, Lietuvos laisvei apginti ir saugoti, susirinkę po vienybės ženklu, mes šaukiame visus Amerikos lietuvius sutelkti savo jėgas lietuvybės platesniam atgaivinimui.“

           ALTS nariai įsijungė į Lietuvos vadavimo darbą per Amerikos Lietuvių Tarybą (ALT), kurioje turėjo savo atstovus. Sąjungos valdybos nariai rėmė ir aktyviai dalyvavo Lietuvių bendruomenės (LB), Bendrojo Amerikos Lietuvių Fondo (BALF) ir kitų organizacijų veikloje. ALTS ryšius su kituose kraštuose veikiančiomis tautinės minties organizacijomis palaikė per Lietuvių tautinį sąjūdį.

           ALTS aktyviai rėmė ir lietuvių skautų organizacijų atkūrimą, Lietuvių studentų santaros įsteigimą, Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ atgaivinimą.

Įgyvendindama savo tikslus, ALTS įvairiais būdais stengėsi informuoti JAV valdžios atstovus bei visuomenę apie lietuvių tautos siekius.

Per visą šį laikotarpį, Lietuvai netekus nepriklausomybės, veikė Lietuvos pasiuntinybė JAV, taip pat konsulatai kitose šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Urugvajuje. Per šias institucijas buvo palaikomi ryšiai su įtakingais politikais, gaunama išsamesnė informacija, reikalinga lietuviškųjų organizacijų veiklai organizuoti, rengiami susitikimai su aukštas pareigas užimančiais pareigūnais, ruošiami oficialūs pranešimai.      

             Lietuvos bylos gynimui reikšmingu faktu laikytinas 1962 m. vasario 16-osios proga JAV Prezidento Džono Fidžeraldo Kenedžio (John Fitzgerald Kennedy) Baltuosiuose Rūmuose surengtas lietuvių išeivijos atstovų priėmimas. Tuomet laisvosios lietuvijos delegacija, kurią sudarė ALT, LB nariai, įteikė prezidentui memorandumą, išreiškiantį lietuvių tautos viltis dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

           Baltiečių iniciatyva sukurtas Rezoliucijoms remti komitetas (RRK) jau 1961 m. pradžioje parengė rezoliuciją, keliančią Lietuvos, Latvijos ir Estijos kraštų laisvės bylą. Po atkaklių baltiečių siekių, dokumentas patvirtintas Atstovų Rūmuose (1965 m.) ir JAV Senate (1966 m.). JAV Kongreso priimta rezoliucija (H. Con. Res. 416) smerkė Baltijos šalių okupaciją ir įgaliojo Prezidentą rezoliuciją įteikti Jungtinių Tautų organizacijai. Tai buvo vienas didžiausių Amerikos lietuvių pasiekimų Lietuvos laisvinimo procese nuo pat 1940 m. okupacijos. RRK pirmininku buvo L. Valiukas. Daug pastangų šio tikslo įgyvendinimui dėjo E. A. Bartkus, aktyvus ALTS veikėjas, kuris yra sakęs: „Man pačiam, Lietuvos reikalais rūpinantis teko susitikti su penkiais JAV prezidentais – įvairiausių susitikimų, priėmimų metu. Labai dažnai lankydavomės Senate, Kongrese, informuodavom apie padėtį Lietuvoje. Mums buvo svarbu, kad neužmigtų Lietuvos byla, kad ji nebūtų pamiršta ir padėta į šoną“.

             ALTS per visą jos gyvavimo laikotarpį vadovavo žymūs Amerikos lietuvių veikėjai: A. Olis, M. Colney-Aukštikalnis, A. Lapinskas, S. Biežis,   E. A. Bartkus, V. Abraitis, J. Jurkūnas, T. Blinstrubas, E. Čekienė, A. Mažeika, V. Mažeika, L. Kriaučeliūnas, P. Buchas ir kt.

             Išeivijos organizacijos dažnai tarpusavyje nesutardavo, bet galutinis visų jų tikslas buvo vienas – siekti Lietuvos nepriklausomybės.

             Kova už Lietuvos laisvę tęsėsi dar ilgai. Lietuvių išeivija nuolat primindavo pasauliui apie padėtį Tėvynėje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ALTS veikė naujomis gyvenimo sąlygomis, puoselėjo lietuvių tautinę ir kultūrinę veiklą, siekė nepriklausomybės įtvirtinimo Lietuvoje, rėmė atsikūrusią Lietuvoje 1989 m. Lietuvių tautininkų sąjungą.

             2013 m. vykusiame ALTS suvažiavime buvo pažymėta: „Per 63 metus tautinės minties idealistai kūrė, statė veiklai gaires, aukojo savo laiką, jėgas, idėjas, kad išlaikytų bei ugdytų lietuvišką dvasią ir tautinės kultūros vertybes, visomis išgalėmis rėmė tautos kovą už nepriklausomos valstybės atstatymą.“

Amerikos Lietuvių Tautinės Srovės Seimo, įvykusio

1949 m. gegužės 21-22 d. Niujorke, JAV protokolas.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 2, l. 1-2.

ALTS Jaunimo būrių ir jaunučių ratelių nuostatai „Santvarkos dėsniai“.

         Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 35, l. 45-46.

Amerikos lietuviai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: trečias – Juozas Bačiūnas, penkta – Marijona Bačiūnienė, vienuolikta – Stella Abraitienė. Stovi: pirmoje eilėje iš kairės aštuntas – Vincas Rastenis; šeštas antroje eilėje iš kairės – Vytautas Abraitis.

V. Maželio nuotrauka. Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 5.

Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania” Lietuvoje nariai. Stovi pirmas

iš kairės Vytautas Abraitis. [1940 m].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 111, l. 2.

Tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, tautininkų ideologas.

Data nenustatyta. Lewis H. Stafford nuotrauka.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 117, l. 2.

Amerikos lietuviai. Antras iš kairės – Vytautas Abraitis, ketvirtas – Antanas Olis,

penktas – Vincas Rastenis. [1943-1945 m.]

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 1.

Amerikos lietuvių misijos ponios. [1943-1945 m.]

J. Tamulio nuotrauka.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 3.

Pasitarimas J. Bačiuno vasarvietėje, Tabor Farmoje, Mičigano valst., JAV,

ALTS steigimo klausimu. Iš kairės: V. Abraitis - Tautininkų centro pirmininkas,

A. Olis – Amerikos Lietuvių misijos pirmininkas, J. J. Bačiūnas, ir P. J. Žiūrys – Lietuvai vaduoti sąjungos pirmininkas. 1948 m.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 5.

Amerikos lietuviai Tabor Farmoje. Iš kairės: Mickevičius,

Vytautas Abraitis, Juozas Tysliava. [1949 m.].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 6.

Amerikos lietuviai Brukline, JAV.

Data nenustatyta. V. Maželio nuotrauka.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 42.

Lietuvos Diplomatijos Šefo Stasio Lozoraičio laiškas P. Biežiui, ALTS pirmininkui. Vašingtonas, JAV. 1957 m. gegužės 28 d.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 6, l. 58-59.

Amerikos lietuviai. Iš kairės: Jonas Paplėnas, Vincas Rastenis,

Eugenijus Algimantas Bartkus. [1957-1958 m.].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 10.

Rankų paspaudimas pasirašius sutartį su rašytoju A. Merkeliu dėl Lietuvos Prezidento Antano Smetonos monografijos rašymo. Iš kairės: Jonas Paplėnas, Vytautas Abraitis, Aleksandras Merkelis, Eugenijus Algimantas Bartkus. [1958 m.]

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 19.

ALTS Bostono skyriaus užpildyta anketa apie Amerikos Lietuvių Tarybos veiklą.

1958 m. kovo 17 d.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 68, l. 46.

ALTS nariai. Trečias iš kairės Eugenijus Algimantas Bartkus, ketvirtas – Albinas Trečiokas, penktas –Vytautas Abraitis, šeštas – Bronius Nemickas, septintas – Teodoras Blinstrubas. [1957-1959 m.].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 11.

ALTS nariai Tautinių grupių Kongreso Niujorke, JAV, metu.

Iš kairės: S. Gudas, Gureckas, Eugenijus Algimantas Bartkus,

Vytautas Abraitis, Vincas Rastenis, V. Dilis ir M. Česonis. 1959 m.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 20.

Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania” Amerikoje nariai.

Pirmoje eilėje trečias iš kairės Vytautas Abraitis, ketvirtas –

Bronius Nemickas, penktas – Jurgis Kiaunė. [1959-1960].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 111, l. 4.

Korporacijos „Neo-Lithuania“ metinė šventė. Pirmas iš kairės

Bronius Nemickas, antras – Vytautas Abraitis.

Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 111, l. 6.

Amerikos lietuviai. Antra iš kairės Stella Abraitienė,

ketvirta – Čiurlytė-Simutienė, penktas –Vytautas Abraitis.

Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 40.

Amerikos lietuvės. Sėdi iš kairės: antra – Stella Abraitienė;

trečia – Danguolė Bartkuvienė.

Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 36.

Amerikos lietuviai dalyvauja Tautinio kongreso bankete.

Niujorkas, JAV. 1959 m.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 33.

Bendrojo Amerikos lietuvių fondo nariai. Pirmas iš kairės Vytautas Abraitis,

trečias – Juozas Audėnas, pirmas iš dešinės Albinas Trečiokas.

Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 24.

Amerikos lietuviai. Pirmoje eilėje penkta iš kairės sėdi Marijona Bačiūnienė, septintas – Juozas Bačiūnas, devinta – Stella Abraitienė. Pirmoje eilėje penktas iš kairės stovi Bronius Nemickas, antroje eilėje trečias iš kairės – Vytautas Abraitis.

Data nenustatyta. V. Maželio nuotrauka.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 12.

Amerikos lietuviai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės Vytautas Abraitis,

antra – Stella Abraitienė, trečias – Antanas Senikas.

Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 15.

Kandidato į JAV Prezidento postą Dvaito Eizenhauerio (Dwight Eisenhower)

rinkiminės kampanijos metu. Pirmoje eilėje trečias iš dešinės Dvaitas Eizenhaueris.

Ketvirtoje eilėje antras iš kairės Vytautas Abraitis.

Data nenustatyta. Vincent A. Finnigan nuotrauka.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 118, l. 1.

Ištrauka iš „Pro memoria“, audiencijos pas JAV prezidentą

J. F. Kennedį 1962 m. vasario 16 d.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 52, l. 3-4, 16-18.

Amerikos lietuvių delegacijos kreipimosi, įteikto audiencijos pas JAV prezidentą Džoną Fidžeraldą Kenedį (John Fitzgerald Kennedy) 1962 m. vasario 16 d., tekstas.

Dokumentas anglų kalba.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 52, l. 19-20.

Kreipimesi lietuvių delegacija išreiškia padėką Dž. F. Kenedžiui už tai, kad JAV atsisako pripažinti Lietuvos aneksiją, prašoma atkreipti dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę.

ALTS valdybos nariai. Iš kairės stovi: P. Ališauskas ir Bronius Nemickas. Sėdi iš kairės: Vytautas Abraitis, Emilija Čekienė, Antanas Senikas. 1964 m.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 30.

Lietuvos byla JAV partijų tarimuose. Mečys Valiukėnas.

             1968 m. rugpjūčio 7 d.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 59, l. 9-10.

ALTS nariai su kandidatu į JAV Prezidentus Ričardu Niksonu (Richard Nixon)

rinkimų kampanijos metu. Antras iš kairės Vytautas Abraitis,

trečias – Eugenijus Algimantas Bartkus, ketvirta – Stella Abraitienė,

penktas – Ričardas Niksonas, šešta – Danguolė Bartkuvienė.

Data nenustatyta.

Vincent A. Finnigan nuotrauka.

                                     LVNA, f. 24, ap. 1, b. 121, l. 2.

ALTS nariai su kandidatu į JAV Prezidentus Ričardu Niksonu rinkimų

kampanijos metu. Pirma iš kairės Stella Abraitienė, antras – Ričardas

Niksonas, trečia – Danguolė Bartkuvienė.

                                                           Data nenustatyta.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 121, l. 1.

Amerikos lietuviai. Pirmas iš dešinės Vytautas Abraitis,

trečia – Stella Abraitienė, ketvirta – Emilija Čekienė.

Data nenustatyta.

                                           LVNA, f. 24, ap. 1, b. 120, l. 7.

Lietuvos Diplomatijos Šefo Stasio Lozoraičio kalbos, pasakytos ALTS 16-ajame Seime, įvykusiame 1979 m. gegužės 26-27 d. Čikagoje, JAV, tekstas.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 17, l. 123-124.

ALTS 16-tojo Seimo, įvykusio 1979 m. gegužės 26-27 d. Čikagoje, JAV, nutarimai.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 17, l. 213.

JAV Prezidento Ronaldo Vilsono Reigano (Ronald Reagan) laiškas Amerikos

Lietuvių Tautinei Sąjungai. Vašingtonas. 1985 m. balandžio 16 d.

Dokumentas anglų kalba.

                                         LVNA, f. 24, ap. 1, b. 59, l. 53-54.

Laiške atkreipiamas dėmesys į sovietų komunizmo keliamą pavojų Amerikai, rašoma apie sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto Nikaragvoje veiklą, kai buvo skleidžiamas teroras, klestėjo komunizmas. Teigiama, kad Nikaragvos laisvė, JAV tautų ir kitų kaimynų saugumas pavojuje.

ALTS nariai. Iš kairės: Vytautas Abraitis, M. Marcinkienė, Bronius Nemickas,

Leonas Kriaučeliūnas. 1986 m.

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 99, l. 12.

Iš dešinės: Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Vytautas Abraitis,

Vaclovas Mažeika susitikime. [1991 m.].

LVNA, f. 24, ap. 1, b. 119, l. 40.